Sprendimas šalinti ar palikti protinius dantis – labai individualus, jį lemia daugybė faktorių. Vis dėlto, visuomenėje vyraujanti nuostata juos kuo greičiau šalinti nepasvėrus nei pliusų, nei minusų, neturėtų būti galutinio sprendimo priežastimi. Vertėtų visų pirma žinoti kas, kaip ir kodėl.

Protiniai dantys. Kas tai?

Jei svarstote, iš kur kilo toks ganėtinai ekscentriškas dantų pavadinimas, tam yra paaiškinimas. Protiniai dantys dažniausiai išdygsta žmogui jau esant ganėtinai „protingam“, kitaip tariant – turinčiam šiokios tokios gyvenimiškos patirties bei einančiam maždaug 17-25-uosius gyvenimo metus. Vieniems jie išdygsta anksčiau, kitiems vėliau, tretiems – išvis neišdygsta arba nėra net jų užuomazgų. Jei esate jau seniai nebe paauglys, o protinių dantų kaip nėra taip nėra, tai – visiškai normalu, o ir jaudintis tikrai neverta. Tokiam atvejui mokslininkai turi puikų paaiškinimą: senovėje mūsų protėviai maitinosi tik termiškai neapdorotu maistu, kuris buvo kietas, tad jam sukramtyti reikėjo ir ilgesnio dantų lanko, ir daugiau dantų, ir didesnės burnos. Žmogui evoliucionuojant, pasikeitus jo mitybos įpročiams, žandikaulis sutrumpėjo, jame dažnai nebetelpa keturi papildomi dantys arba jie išdygsta netaisyklingos padėties.

Ką vertėtų žinoti?

Protiniai dantys praktiškai niekuo nesiskiria nuo kitų krūminių dantų, tik dažnai kelia daug daugiau problemų. Pavyzdžiui, jie gali būti retinuoti – visiškai susiformavę, bet neišdygę. Jei retinacija pilna, dantis yra susiformavęs, bet uždengtas tik gleivine arba kaulu, todėl niekaip negali prasikalti. Dažniausiai šis atvejis komplikacijų nesukelia, kita vertus, aplink tokį dantį gali pradėti formuotis cistos, padidėjusios jos gali pradėti stumti dantis, o šie – ardyti žandikaulio kaulą ar pažeisti greta esančius dantis ir jų nervus. Tačiau jei retinacija tik dalinė – protinis dantis susiformavęs, bet išaugęs tik dalinai – komplikacijos jau daug dažnesnės ir rimtesnės. Neretai atsiranda ėduonis, nes protiniai dantys yra sunkiai pasiekiami dantų šepetėliui, tad lieka daug apnašų, dėl kurių ne tik jie, bet ir šalia esantys dantys pradeda gesti. Labai tikėtinos ir skruosto gleivinės traumos – netaisyklingai išdygę protiniai dantys dėl nuolatinės trinties kramtymo metu gali pažeisti skruosto gleivinę, taip suformuodami žaizdeles, opas, nubrozdinimus. Beje, daugelis pacientų protinio danties dygimo metu įprastai skundžiasi skausmu, kuris neretai apima net smilkinį ar ausį – tai simptomai, būdingi trišakio nervo uždegimui. Visgi, protiniai dantys komplikacijų gali ir nesukelti, tad labai svarbu prisiminti, kad be rimtos priežasties odontologai dantų nešalina ar bent jau nerekomenduoja to daryti.

Sprendimas šalinti ar palikti – individualus

Visuomenei būdingas įsitikinimas, jog protinius dantis šalinti būtina, sveiki jie, ar ne – viso labo mitas. Yra atvejų, kai protiniai dantys nekelia jokių nepatogumų bei komplikacijų. Kita vertus, situacijų, kai netaisyklingai dygdami jie vargina gausybe problemų, taip pat apstu. Sprendimas vienas – būtina objektyviai pasverti šias abi alternatyvas, o tinkamai pasirinkti visuomet padės odontologas.